- šūkaloti
- šū́kaloti, -oja, -ojo DŽ, NdŽ, Dg, šūkalóti, -ója, -ójo Krkš, Smn žr. šūkauti: 1. NdŽ Atsistojus an kalno ir šū́kaloja Mrs. Ko šūkalóji – čia tau ne giria! Dkš. Ugnes [kareiviai] kūrina, šū́kaloja Drsk. Nešūkalok, čia giria, ir niekas tavęs neišgirs V.Krėv. ^ Baloj nešūkalok, o tai velnią prisišauksi KrvP(Nmn). Nešū́kalok kap padūkęs Pns. Šūkaloja kaip skerdžius miške TŽIII378(dz.). Šūkaloja kaip velnias raiste TŽIII389(dz.). | refl.: Viena čia tik Agotėlė šūkalójas Vrn. ║ Tuomet man liūdna būna ir nei juoktis, nei šūkalot aš negaliu V.Krėv. 2. Atsigręžė raitasis, mato: trys rankomis mostaguoja, vienas per kitą šūkaloja rš. 3. NdŽ. 4. žr. šūkauti 5: Jis (aitvaras) naktį, sako, šūkalojąs V.Krėv. 5. NdŽ žr. šūkauti 6. \ šūkaloti; apšūkaloti; pašūkaloti; paršūkaloti
Dictionary of the Lithuanian Language.